Automobilių kondicionieriuose naudojamos dviejų tipų darbinės medžiagos - šaldikliai. Iki 1992-1994 metų gamybos automobiliuose naudotas R12 šaldiklis, vėliau - R134a.

Šaldiklis R12

Šaldiklis R12 - diflorodichlorometanas, priskiriamas CFC šaldiklių grupei. Kadangi juose yra chloro, šios medžiagos stipriai ardo ozono sluoksnį. Tai yra bespalvės dujos su labai silpnu kvapu, 4,18 kartų sunkesnės už orą. Vienas saugiausių ir labiausiai paplitusių šaldiklių. Maksimali saugi koncentracija ore yra 30-38% pagal tūrį. Esant didesnei koncentracijai žmogus uždūsta dėl deguonies trūkumo. Šaldiklis R12 yra nedegus, tačiau aukštesnėje negu 300ºC temperatūroje skyla į sudedamąsias dalis, dalis kurių gali būti nuodingos. Šaldiklyje R12 vandens neturi būti  daugiau negu 0,0004%. Tuomet jis yra chemiškai neutralus su visais metalais. Šis šaldiklis yra labai skvarbus, todėl prasiskverbia pro mažiausius plyšelius, netgi per ketaus poras. Dėl didelio skvarbumo jis labai gerai sutepa besitrinančius paviršius. Kadangi šaldiklis R12 tirpdo daugelį organinių junginių, tarpinių gamybai naudojamos specialios medžiagos.

Šaldiklis R134a

Šaldiklis R134a - tetrafluoroetanas - priskiriamas HFC junginių grupei, beveik neardančių ozono sluoksnio. R134a apie 3,5 karto sunkesnis už orą, nedegios. Tačiau veikiant aukštai temperatūrai ir liepsnai, šaldiklio molekulės gali skilti, sudarydamos  nuodingus komponentus.

R134a efektyvumas yra mažesnis negu šaldiklio R12, todėl kondicionieriai su R134a turi naudoti efektyvesnius kondenserius ir galingesnius kompresorius, kad pasiekti toki pat šaldymą.

Ozono skylė ir šiltnamio efektas

Atsisakyti šaldiklio R12 privertė vis didėjanti "ozono skylė".

Ozonas atmosferoje yra susikoncentravęs 10-50 km aukštyje, taip vadinamoje ozonosferoje. Didžiausia ozono koncentracija yra 20-25 km aukštyje. Šis ozono sluoksnis apsaugo žemės gyvūnus ir organizmus nuo kenksmingo saulės ultravioletinio spinduliavimo. 1974 metais amerikiečių mokslininkai atrado, kad chloro oksido ir chloro molekulės yra stiprūs katalizatoriai, ardantys ozono molekules. Ozono sluoksnį gali pasiekti tiktai chemiškai stabilios medžiagos, netirpstančios vandenyje, atsparios saulės radiacijai ir cheminėms reakcijoms. Tokios yra CFC medžiagos. Iki stratosferos molekulės keliauja 1-2 metus. Ten, veikiamos saulės radiacijos, jos skyla, sudarydamos taip pat chloro ir chloro oksido molekules, kurios savo ruožtu reaguoja su ozono molekulėmis. Viena chloro molekulė suardo 10 000 - 100 000 ozono molekulių.

Šaldikliai, patekę į atmosferą, sustiprina taip vadinamą "šiltnamio efektą". Be to šaldikliai yra žymiai kenksmingesni negu anglies dioksidas, atsirandantis iš žmogaus veiklos, degant įvairiems produktams. 1 kg R134a šaldiklio patekusio į atmosferą  veikia taip pat kaip 1300 kg CO₂.

Ozono skylė, šiltnamio efektas, rūgštiniai lietūs, vandens užterštumas privertė priimti 1987m. Monrealio protokolą, kuriame numatytas medžiagų, veikiančių ozono sluoksnį (tame tarpe ir šaldiklio R12), gamybos ir vartojimo ribojimas bei nutraukimas. Pagal Monrealio protokolą, kurį ratifikavo ir Lietuva, šiuo metu įvežti į šalį šaldiklį R12 yra uždrausta.

Tepalai

Kompresoriaus sistemoje kartu su šaldikliu cirkuliuoja tepalas, skirtas kompresoriaus besitrinančių paviršių tepimui. Šis tepalas turi atitikti tam tikrus reikalavimus: gerai ištirpti šaldiklyje, turi būti chemiškai neutralus šaldiklių atžvilgiu, nekeisti savo savybių aukštoje bei žemoje temperatūroje.  Su šaldikliu R12 naudojamas mineralinis kompresorinis tepalas, su R134a - sintetiniai Polyalkylene Glycol (PAG) arba Poliester Oil (POE).

Mineralinis tepalas netirpsta šaldiklyje R134a, todėl panaudojus tokią kombinaciją tepalas nebūtų pernešamas cirkuliuojant šaldikliui. Visas tepalas susikauptų garintuve ir netepamas kompresorius išeitų iš rikiuotės.

PAG tepalas labai gerai ištirpsta R134a šaldiklyje, tačiau jei ant metalo vamzdelių yra chloro liekanų, skyla. Dėl šios priežasties naudojamas naujoms sistemoms. Jautrus drėgmei. Nuo vandens priemaišų susidaro rūgštys, ardančios metalų paviršius.

POE tepalas gerai ištirpsta šaldiklyje R134a, nejautrus chlorui, tačiau žymiai jautresnis drėgmei bei teršalams.

Kenksmingos priemaišos

Drėgmė kondicionieriaus sistemoje - vienas pavojingiausių veiksnių, apsunkinančių kondicionieriaus veikimą ir galinčių išvesti jį iš rikiuotės. Vanduo gali patekti į sistemą remontuojant kondicionierių, neteisingai užpildant taip pat su nekokybišku šaldikliu bei tepalu. Vanduo arba drėgmė sukelia vidinių metalo paviršių koroziją. Korozijos detalės nusėda ant filtro jį užteršdamos, taip pat ant plėtimosi vožtuvo garintuvo, kondenserio vidinio paviršiaus. Pablogėja kondicionieriaus darbo rėžimas, susilpnėja šilumos apykaita tarp šaldiklio ir metalinių paviršių.

Drėgmės ir tepalų reakcijoje aukštoje temperatūroje susidaro sieros rūgštis, kuri reaguoja su metalų paviršiais, sudarydama paviršinį sluoksnį. Kompresoriuje padidėja trintis, blogiau užsidaro vožtuvai. Kompresorius gali net užstrigti.

Drėgmę iš šaldiklio pašalina speciali medžiaga, kuri yra resiveryje arba akumuliatoriuje. Tačiau ji gali sugerti tik ribotą vandens kiekį.

Nesikondensuojančios dujos (oras ir kt.) padidina slėgį sistemoje ir sumažina kondicionieriaus efektyvumą. Padidėjęs slėgis padidina apkrovą kompresoriui, dėl ko padidėja įvairių gedimų tikimybė.